- išmislininkas
- ×išmìslininkas, -ė smob. (1), išmisliniñkas (2) 1. galvočius, išradėjas: Iš to vaiko bus didelis išmìslininkas Up. Al', tas ponalis toks išmisliniñkas! Žd. 2. kas vis ko užsimano, ką išsigalvoja: Dar ko išsimanys, išmislininkas Pgr. 3. išdaigininkas, juokdarys: Toks išmìslininkas, ka nu! Vkš. Išmìslininkai mergei į kamarą įleido ežį KlvrŽ. Žmogus, apsidaręs kaip bezdžionė, bus išmisliniñkas, arba štukorius J.
Dictionary of the Lithuanian Language.